Livaja

Viskas būtų daug paprasčiau, jei niekas tau nebūtų įkalęs tos istorijos, kad reikia kažko siekti, jei tave būtų išmokę jaustis laimingai nesijudinant iš vietos. Visos tos istorijos apie tavo kelią. Surasti savo kelią. Eiti savo keliu. O gal mes sukurti gyventi aikštėje ar miesto parke ir ten praleisti visą savo gyvenimą, gal mes esame kryžkelė, pasauliui reikia, kad mes stovėtume vietoje, būtų katastrofa, jei staiga nueitume savo keliu... Kokiu keliu? Tegu kiti bus keliai, o aš esu aikštė, aš niekur nevedu, aš esu vieta.

Nuostabi ištrauka iš Alessandro Baricco "City". Privertė šiek tiek pamąstyti. Na, ne privertė, o greičiau paskatino. Ar tiesiog leido.